Tradiciškai vis dar dominuoja tamsūs plokštieji stogai. Bet ši tendencija turi keistis. Tamsus stogas sugeria milžinišką šilumos kiekį, ilgiau išlaiko karštį saulėtomis vasaros dienomis, papildomai šildo patalpas, o tai reiškia didesnes išlaidas kondicionavimui. Tai ypač aktualu didelio ploto pramoniniams pastatams, kur juodas stogas žymiai padidina vėsinimo išlaidas.

Klimatas keičiasi. Tą labai gerai parodo vis karštesnės vasaros. Be to, didmiesčiai plečiasi, didėja įkaistančių stogų plotas ir miestai tampa karščio salomis, kur vasaros mėnesiais temperatūra yra 4–6 °C aukštesnė nei gretimose vietovėse. Miestams reikia vėsesnių stogų ir tai – vienas iš sprendimų, galinčių sulėtinti globalinį atšilimą.

Balti stogai – vėsesni didmiesčiai, mažesnis oro kondicionavimo poreikis, mažesnis suvartojamos energijos ir į atmosferą išmetamo CO2 kiekis. Tai svarios priežastys, skatinančios tamsius paviršius keisti šviesesniais, labiau atspindinčiais šviesą, ir įvairiuose projektuose numatyti vėsius stogus.

Vėsus stogas – nesudėtinga koncepcija, tačiau neabejotinai tvarus sprendimas aplinkosaugos atžvilgiu. Be to, kai stogas neįkaista, jis tarnauja kur kas ilgiau. Įvertinkime ir tai, kad stogo atspindėta šviesa gali būti nukreipta į pastato vidaus erdves, jas papildomai šviečiant natūralia šviesa.